visagalingumas

visagalingùmas sm. (2) Rtr, KŽ; L18,470 → visagalingas: Kiekviena žolelė – vis tai jo visagalingumo darbas Gmž. Tikėkimėsi int Dievą ir int jo visagalingumą V.Piet. Tikrąją žmogaus dvasios liuosybę be jokios atastangos pavergia tas susiaurėjęs įsitikėjimas savo paties proto visagalingumu sp.